Teatras LINO LĖLĖS

Kovo 28 d. (šeštadienis) 12 val.

„Apeirono“ teatre Klaipėdoje (Turgaus g.16 / Tiltų g.12, Klaipėda)
Lėlių spektaklis vaikams ir visai šeimai „Lietuviška pasaka apie tris seseris“

Trukmė: 45 min.
Aktorius, režisierius, dalininkas ir idėjos sumanytojas – Linas Zubė
Kompozitorius – Algirdas Zigmantas
Bilieto kaina 1 asmeniui – 3,48 € (12 Lt)
Bilietus galima įsigyti 1 val. prieš spektaklį arba iš anksto rezervuoti vietas tel. 8 652 79997, el.p. linoleles.teatras@gmail.com ir internete  http://goo.gl/forms/YkSozpwGtP

„Lietuviška pasaka apie tris seseris“ – subtilus, rafinuotas, elegantiškas lėlių vaidinimas vaikams ir visai šeimai, kurio aktorius, režisierius bei dailininkas Linas Zubė kūrybinio įkvėpimo semiasi lietuvių liaudies pasakose ir kalba apie kitokį, nestandartinį žmogų, vienų vadinamą kvailiu, kitų – išminčiumi.

Neformuluodamas skambių frazių lėlininkas subtiliai, neįkyriai, elegantiškai ir kultūringai kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..

Lyg žaisdamas, šnekėdamasis su savo pasteliniais faneriniais personažais (ūkininku, dviem protingom seserim ir Kvailute, miniatiūrine piemenėlio figūrėle ir kt.) lėlininkas L. Zubė sukuria stebuklingai spalvingą pasaulį, alsuojantį kasdienybės vaizdo lyrika, subtilia vidinio ir dieviškojo pasaulio pajauta bei išmintimi. Poetiškas ir nevienareikšmis spektaklio vaizdas, jautri lėlininko vaidyba atskleidžia įstabią giluminę liaudies pasakos struktūrą, todėl šis spektaklis turėtų būti ypač patrauklus tikro teatro gurmanams.

 

„Lietuviškoje Lino pasakoje apie tris seseris, be visų pažįstamų siužetų, gausu mistinių personažų, netikėtų simbolinių elementų, kurie atveria begalinį turtingą interpretacijų lauką <…>  – rašo menotyrininkė Akvilė Eglinskaitė. – Stebint spektaklį vaizduotėje kilo asociacijos ne su anksčiau girdėtomis ar skaitytomis pasakomis, bet su amerikiečių režisieriaus Davido Lyncho siurrealistine kūryba. Todėl teigčiau, jog „Lino lėlės“ pretenduoja į teatrinės kūrybos reiškinio, fenomeno vardą. Kūryboje Linas jungia asmeninę patirtį: profesinius įgūdžius ir gyvenimišką išmintį, tautosakos lobius, metaforines simbolių prasmes – ir, kaip genialus pasakotojas, kuria nuoširdžią atmosferą ir specifinę būseną, kuri suteikia ilgalaikį įspūdį ir veikia „žmogus-teatras, žmogus reiškinys“ principu. „Lino lėlės“ pasižymi tuo, ko dažnai pasigendama šių dienų teatre – čia veikia asmenybė.“

 

Teatro „Lino lėlės“ informacija